LT  EN

Kontaktai

Valstybinė lošimų priežiūros komisija
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Į.k. 188772052

Birutės g. 56, LT-08110 Vilnius

tel. (8~5) 2336246
tel. (8~5) 2336247
faksas (8~5) 2336225

el. paštas admin@vlpk.lt

Laiškas

versija spausdinti
 Lošėjo laiškas Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
(laiško kalba netaisyta)

Istorija (ryšium su Azartinių lošimų įstatymo pataisų projektu)
 Aš esu priklausomas nuo azartinių lošimų. Turbūt, kas su tuo nėra susidūręs nelabai supras, bet vis tiek pabandysiu paaiškinti. Aš gyvenau "normalų" gyvenimą - turėjau šeima, sveikatą, išsilavinimą, darbą, draugų.... Žodžiu gyvenimas buvo puikus. Vieną dieną visai atsitiktinai užėjau į kazino. Užėjau ne su tikslu lošti, bet darbo reikalais (įmonė kurioje dirbu teikia tam tikras paslaugas kazino tinklui). Sutvarkiau darbinius reikalus ir... turėjau laisvo laiko 15 min. Taigi besėdėdamas prie baro ir begerdamas kavą susidomėjau ruletės stalu. Man pasirodė įdomu ir aš išsikeičiau 20 Lt į žetonus, kad praleisčiau 15 min. nenuobodžiaudamas, o dėliodamas kažkokius statymus ant ruletės stalo. Ir ką gi jūs manot? Ogi labai puikus žaidimas, visokie skaičiai, kombinacijos ir t.t. ir kai iškrenta "geras" skaičius aš dar laimiu pinigu. Na po 15 min. man teko išvykti. Tačiau aš išvažiavau iš kazino išsišiepęs iki ausų - aš pramogavau ir dar 94 litus išlošiau, t.y. aš "pramogauju", o jie man moka pinigus ir visai ne mažai: 376 litus per valandą. Baigęs dienos darbus aš tiesiu taikymu nulėkiau į kazino "papramogauti". Juk taip puiku - žaidimas įdomus, aplinka maloni, visi darbuotojai tau šypsosi - prašau kavos, gal peleninę paduoti, ir t.t.......
 Iš kazino aš išėjau 8 val. ryto (įėjau 18 val. vakare). Visą naktį mano šeima nežinojo kur aš esu ir kas man atsitiko (aš niekada nesu nebuvęs namuose per naktį ir, kad mano artimieji nieko nežinotų kur aš esu. Ar įsivaizduojat, ką jie išgyveno? Jeigu dingčiau dažnai, tai gal ir nieko nuostabus). Be to aš pralošiau visus pinigus, kuriuos atsinešiau, nusiėmiau iš kortelės, dar pasiskolinau iš sutiktų pažystamų. Žodžiu pralošiau 1600 lt per naktį, beveik visą savo mėnesio atlyginimą. Išėjęs supratau, kad tai nenormalu ir man labai gaila buvo ne tik pinigų, bet ir savo artimųjų, kurie visą naktį kankinosi, apskambino policiją, ligonines manęs beieškodami. Manau, kad ir jums tai turėtų pasirodyti nenormalu. Ta pačią dieną nusprendžiau kreiptis pagalbos į psichologą, nes buvai girdėjęs, kad žmonės pralošia viską ką turi (pinigus, mašinas, namus ir dar lieka skolose.) Tačiau psichologas man galėjo priėmimą paskirti tik po dviejų savaičių. Per tą laiką aš dar porą kartų buvau nuėjęs į kazino, tikėdamasis atsilošti ir gal dar kartą praleisti taip maloniai laiką kaip ir pirmą kartą. Dabar neprisimenu kaip man tada sekėsi, tačiau, matyt, nieko ypatingo nepralošiau ir neišlošiau - antraip atsiminčiau. Kai nuėjau pas psichologą, aš pasakiau, dėl ko nusprendžiau pas jį ateiti, tačiau dabar manau, "nieko baisaus - buvau pora kartų kazino, po pirmo karto labai išsigandau, bet dabar manau, kad tai praeityje ir aš su lošimais susitvarkysiu, nieko čia tokia - na buvo, pralošiau pora tūkstančių litų. Bet kam tik kokios nelaimės neatsitinka, ir nieko žmonės gyvena toliau, be jokių psichologų.

Pirmą mėnesį aš nueidavau į kazino per savaitę po kartą. Visko buvo išlošdavau, pralošdavau. Tačiau vis tiktai buvau daugiau pralošęs, nei išlošęs. Kartą man pasisekė - aš išlošiau kolioliką tūkstančių per kelias valandas! Smagu. Aš atsilošiau beveik viską, ką buvau pralošęs. Tačiau ne viską. Todėl reikėjo ,dar keletas kartų, kad atsiloščiau. Deja... po to karto aš pradėjau vaikščioti dažniau,(po kelis kartus per savaitę), statyti didesnes sumas ir pralošti daugiau pinigų). Per antrą mėnesį aš pralošiau keliolika tūkstančių litų. Ir vis aš lošiau toliau, pradėjau skolintis iš draugų ir pažystamų - iš vienų skolindavau, kitiems atiduodavau, sau dalį pasilikdavau lošimams. Aš bandžiau įvairiausias schemas, sistemas ir taip toliau. Ir kartą man pavyko. Aš sukūriau sistema, kurios statymai pasiteisino 90 %, pagal kurią per kelias valandas vėl išlošiau keliolika tūkstančių litų. Išėjau visiškai pavargęs ir išsekęs, nes įtemptai galvojau ir skaičiavau savo sistemos kombinacijas kelias valandas be poilsio (beje, kai atsiiminėjau pinigus iš kasos, man davė per keturis kartus, nes virš 3500 Lt išmokėjimą reikia registruoti). Aš buvau laimingas, nes dabar maniau galėsiąs atsilošti visus praloštus pinigus, atiduoti skolas ir t.t. Tą pačią dieną aš didžiąją dalį išdalinau tiems iš kurių buvau pasiskolinęs. Sau pasilikau 2000 Lt, kad turėčiau rytoj už ką savo "sistemą" sukti. Deja, sekančią dieną mano "sistema nebeveikė". Aš pralošiau, vėl skolinausi ir vėl pralošiau......ta sistema daugiau niekada nebepasiteisino. Trečią mėnesį aš pralošiau keliasdešimt tūkstančių litų. Tada jau pradėjau suprasti, kad man tikrai kažkas negerai. Didžiausias stimulas sugrįžti būdavo skolos. Man reikėjo atiduoti skolas ir aš visada tikėdavausi išlošti tokias dideles sumas, kaip man yra anksčiau buvę. Vienu metu aš buvau visiškai tikras, kad jei aš neturėčiau skolų žmonėms, tai tikrai nebeloščiau. Ir sugalvojau. Aš nuvažiavau pas sau labai artimą žmogų, viską papasakojau ir paprašiau paskolinti pinigų, kad galėčiau atiduoti skolas visiems kitiems ir nebelošti. Susitariau, kad jam aš skolą grąžinsiu po truputį, kai tik turėsiu pinigų ir, kad jis manęs nespaus. Jis sutiko. Aš išsprendžiau savo problemą. Jis man davė pinigų, tačiau prieš duodamas pasisiūlė pats atiduoti tiems žmonėms pinigus. Aš tada pyktelėjau, kad taip atvirai viską papasakojau, kad esu pasiryžęs nebelošti. Jis man davė pinigų. Buvo vakaras ir tada aš dar norėjau nuvežti vienam žmogui atiduoti skolą. Tačiau net nežinau, kuriuo metu pakeičiau planus ir nuvažiavau su visais skolintais pinigais į kazino... Aš ten lošiau, lošiau iš didelių sumų, nes turėjau daug pinigų.... ačiū Dievui žmona žinojo, mano planus, dėl skolų grąžinimo, ir man ilgai negrįžtant, paskambino tam žmogui iš kurio aš pasiskolinau pinigų ir suprato, kad aš esu kazino. Ji atvažiavo manęs išsivesti iš kazino.

 Per tą laiką kai aš lošiau, mano šeima beveik iširo, mano šeima tapo kiaurai prasiskolinusi, mano neblogas darbas jau kabėjo ant plauko. Žmonos padedamas aš gana anksti supratau, kad nieko negaliu padaryti su lošimais, kad aš esu priklausomas nuo lošimu. Ji man surasdavo, kur aš galėčiau ieškoti pagalbos. Aš stengiausi pasinaudoti įvairiomis priemonėmis. Šiandien aš jau daugiau nei metai nelošiu. Patikėkit, yra labai sustoti sustoti, kai tavo 99% laiko yra lošimuose (lošimas, galvojimas apie lošimus, sapnavimas apie lošimus, galvojimas iš kur gauti pinigų, galvojimas kaip ištrūkti iš darbo ar iš namų į kazino...). Buvau visiškas zombis. Atrodo užtenka tik vieno dalyko - nedaryti pirmojo statymo, tada nebus ir antro ir trečio ir...Deja nuo jo susilaikyti, kai esi priklausomas nuo azartinių lošimų, labai labai sunku. Man nustoti lošti padėjo daug, kas: aš lankiausi pas psichologą, vaikščiojau pas socialinį darbuotoją, kreipiausi į dvasininkus, buvau parašęs prašymą, kad manęs neįleistų į lošimo namus, gydžiausi "Minesotos" programoje, lankiau ir dabar tebelankau Anoniminių Lošėjų susirinkimus. Man padėjo ir tai, kad Lošimu priežiūros komisija, bendru susitarimu su lošimų organizatoriais vykdė ir tebevykdo eksperimentą: žmogus gali pareikšti prašymą Valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje, kad jo neįleistų į lošimų organizavimo vietas. Komisija išsiuntinėja lošimų organizatoriams to žmogaus prašymą ir, jei kazino nori gali neįleisti šio žmogaus į lošimo namus. Tačiau jiems tai iki šiol nėra privaloma, tai tik geranoriškumo pagrindu - nori įleidžia, nori neįleidžia. Mieste, kuriame aš gyvenu nebuvo daug kazino. Kai kurie manęs nebeįleido, kai tik gavo mano prašymą iš komisijos. Kiti pradėjo neįleisti po to kai mano žmona atskirai nuvažiavusi į lošimo namus paprašė, pareikalavo, kad manęs neįleistų. Man to užteko, kai aš sužinojau, kad manęs nebeįleidžia (dar žinoma pasitikrinau) aš nebelošiau. Žinoma, galima nuvažiuoti į Vilnių ir atsiimti prašymą, kai kuriuose kazino užtenka tik direktoriui parašyti, kad atšaukiu savo prašymą. Bet tam reikia atskirų pastangų ir laiko. Ir tai gali apsaugoti žmogų, kuris stengiasi nustoti lošti. Ir kilus norui lošti, tą kartą jį sustabdo apsauginis prie durų. Žiūrint koks bus stiprus tas potraukis - jam gali tik to ir užtekti, kad neloštų. Laikui bėgant tas potraukis vis silpnėja ir būna lengviau gyventi. Šiandien aš esu laimingas, kad nelošiu, aš turiu gerą darbą, mano šeima neiširo ir ji yra puiki, savo skolas aš gražinu ir jų beveik nebėra, laimingas ir dėl to, kad pvz. nepatekau į kalėjimą ar nenusižudžiau ar ko nors nenužudžiau.

Tiek tos istorijos.

1. Tiems, kas galvoja, kad kažkas kažkam nesusimokėjo "otkato":

Šių pataisų iniciatyva kilo iš tokių žmonių kaip aš ir iš tų, kurie mate tokių kaip aš problemas. Ir visai ne dėl to, kad nemokėtas "Otkatas". Beje, tai dar nereiškia, kad kas nors kažkam nesusimokės kažkokio "otkato", nes tai tik įstatymo projektas ir jį reikia apsvarstyti, pagalvoti ar verta priimti ar labiau apsimoka nepriimti.

2. Tiems kurie galvoja, kad alkoholis yra baisesne blogybė:

Visiškai sutinku, kad alkoholis yra didele problema ir tikrai baisus dalykas. Šiandien prasigėrusių žmonių tikrai daugiau nei prasilošusių. Bet, mes galvodami, kad turime baisią blogybe "alkoholizmą" turime būtinai priimti dar ir kitą, kad ir mažesnę Lietuvos mastu blogybę. Aš manau, kad jei yra proga reikia stengtis šios blogybės atsikratyti arba bent jau suvaržyti jos kerojimąsi.

Beje aš manau, kad ir alkoholio problema reikia spręsti iš peties.

3. Tiems kurie bijo registracijos dėl viešumo.

Aš niekaip nesuprantu tų žmonių argumentų. Jie dažniausiai sako, kad lošimai nieko - blogo tik pramoga. Tada sako "Žurnalistai paviešins". Jei tai nieko blogo, tai tegul viešina, kas kam rūpi, kad kažkas nuėjo (kad ir politikas, kažkur, kur nieko blogo? Pvz. aš nueinu į Jazzo koncertą (arba politikas nueina į Jazzo koncertą) ir žurnalistai paviešina. Argi būtų labai skaudu ir negera, ar kas nors smerktų? Manau, kad ne. O jeigu jau paviešins, kad buvai kazino (neduok Dieve politiką kokį paskelbs), tai blogai. Reiškia arba tai blogybė arba nėr ko jaudintis jei ir paskelbs.

4.Dėl apmokestinimo:

Jei kas lošia dažniau tai supranta, kad lošti visiškai neapsimoka - visada praloši daugiau nei išloši. Gali pasitaikyti, kad kelis kartus išloši, bet jei ilgiau - tai minusas garantuotas. O jei ir apmokestins - tie mokesčiai (tarkim 15 %) ašaros prieš tai, kiek praloši. Taigi Galbūt neapsimokės lošti truputį daugiau, nei be mokesčių. Bet tai tik į nauda žmonėms - galbūt vienas kitas apsispręs nelošti dėl tų procentų... ir išgelbės save ir savo aplinkinius nuo gresiančių baisių problemų.

5.Tiems kas galvoja, kad tai paskatinimas nelegaliems lošimų namams:

Aš užėjau į legalų kazino atsitiktinai. Ir tai man labai brangiai kainavo (ne tik finansine prasme. Apie mano ir mano šeimos narių patirtas kančias galima parašyti atskirą pasakojimą). Tuo tarpu, nemanau, kad aš bučiau ieškojęs nelegalaus kazino, kad jame paloščiau. O jei siūlomos pataisos būtų veikusios anksčiau, aš daug mažiau būčiau pralošęs, daug mažiau bučiau prisikentėjęs, nes po mano prašymo parašymo mane dar vis įleisdavo į kazino - nes tai tik eksperimentas, kuris pagrįstas geranoriškumu. Ačiū VLPK už ši eksperimentą, man jis išgelbėjo gyvenimą. Aš manau, geriau tegul atsiranda vienas kitas nelegalus kazino, negu nusižudo bent vienas žmogus, kuris galėtų išvengti to su šio įstatymo pagalba. Kazino uždirba daug pinigų (man jie nerūpi), jie gauna didelius pelnus ir sumoka į valstybės biudžetą daug pinigų. Tai naudinga valstybei: a) jei žmonės neišleis pinigų kazino, jie išleis juos kitur, ir ta pati valstybė tuos pinigus gaus iš kitų sričių mokesčių ar pan. b) kiek kainuoja vieno žmogaus gyvybė? manau tegul būna mažiau pelno kazino, mažiau pajamų į biudžetą, bet sveikas ir laimingas bent vienas žmogus. O kazino savininkai, manau, nebus labai nelaimingi, jeigu jų pelnai neaugs po 200% per metus. Beje, nelegalius lošimo namus galima išaiškinti ir uždaryti, mes juk turime daug struktūrų, pradedant mokesčiu inspekcija, baigiant Valstybės saugumo departamentu.

6. Tiems kas sakys, kad pataisos nepadės ir žmones vis tiek prasiloš.

Taip sutinku. Bus tokių žmonių, kurie vis tiek eis ir loš, nerašys prašymų, kad jų neįleistų, ir t.t. Man jų nuoširdžiai gaila.

Bet bus tokių žmonių, kuriems šis įstatymas padės. Vien dėl jų verta priimti šį įstatymą, o ne tai, kad neverta priimti, dėl tų, kurie vis tiek toliau loš.

AŠ SVEIKINU IR DĖKOJU ŽMONĖMS, KURIE ŠIAS PATAISAS PARUOŠĖ IR TIKIUOSI, KAD JOS NIEKO NENUSKRIAUS (na gal truputį "Verslininkus").

 

TIEMS KURIE KENČIA DĖL PRIKLAUSOMYBĖS NUO AZARTINIŲ LOŠIMŲ:

ateikite į Anoniminių Lošėjų grupes. Tai gali jums padėti nustoti lošti. Aš žinau, kad Anoniminių Lošėjų grupės yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tiesiog per GOOGLE ieškokite "Anoniminių Lošėjų".



atgal    į viršų    titulinis

Paieška

Įveskite vieną ar kelis raktinius žodžius ir spauskite „Ieškoti“

Naujienų prenumerata

Užsisakykite naujienas įvesdami el. pašto adresą
  (c) 2004 Valstybinė lošimų priežiūros komisija. Autorinės teisės saugomos LR įstatymų.
Sprendimas: IVC.