|
PATVIRTINTA
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos
2004 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. N-198
(Valstybinės lošimų priežiūros komisijos
2008 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. N-108
redakcija) |
VALSTYBINĖS LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS KOMISIJOS
DARBO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau Priežiūros komisija) darbo reglamentas (toliau reglamentas) nustato Priežiūros komisijos darbo tvarką.
2. Priežiūros komisijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Priežiūros komisija yra biudžetinė įstaiga, turinti antspaudą ir sąskaitas banke. Priežiūros komisija finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Priežiūros komisijai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
3. Priežiūros komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu (toliau ALĮ) (Žin., 2001, Nr.43-1495), Lietuvos Respublikos loterijų įstatymu (toliau LĮ) (Žin., 2003, Nr.73-3341), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 104-2322) ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Priežiūros komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 (Žin., 2001, Nr. 53-1875; 2003, Nr. 116-5266), šiuo reglamentu ir kitais teisės aktais.
4. Priežiūros komisija savo veiklą grindžia teisėtumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) nustatytais principais. Priežiūros komisijos nariai ir Priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau administracijos darbuotojai), atlikdami savo tarnybines pareigas, turi vadovautis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo bei pavyzdingumo principais.
II. PRIEŽIŪROS KOMISIJOS TIKSLAI, FUNKCIJOS IR TEISĖS
5. Svarbiausieji Priežiūros komisijos tikslai yra:
5.1. teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti azartinių lošimų (toliau lošimai) veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų ir teisių apsauga;
5.2. teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti didžiųjų loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir didžiųjų loterijų organizatorių interesų ir teisių apsauga.
6. Priežiūros komisija atlieka šias funkcijas:
6.1. nagrinėja dokumentus, kurių reikia licencijoms organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas išduoti;
6.2. nagrinėja dokumentus, kurių reikia leidimams atidaryti lošimo namus (kazino), lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų punktus, išduoti;
6.3. išduoda ir patikslina licencijas organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas, sustabdo ir panaikina jų galiojimą;
6.4. išduoda, papildo ir pakeičia leidimus atidaryti lošimo namus (kazino), lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų punktus arba panaikina jų galiojimą;
6.5. kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimų;
6.6. analizuoja lošimų ir loterijų vystymosi tendencijas ir kuria tolimesnę šio verslo vystymo strategiją;
6.7. rengia lošimų ir loterijų organizavimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
6.8. nustato lažybų tarpininkų darbo tvarką, lažybų bei totalizatoriaus punktų steigimo tvarką;
6.9. tvirtina lošimų reglamentus, jų pakeitimus ir papildymus;
6.10. priima sprendimus dėl užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduotų lošimų įrenginių sertifikatų pripažinimo;
6.11. tvirtina Priežiūros komisijos administracijos (toliau administracija) nuostatus, administracijos veiklos planus;
6.12. derina didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus;
6.13. tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
6.14. nustato asmenų, laimėjusių didžiosiose ir mažosiose loterijose, tapatybės nustatymo, informacijos apie šiuos asmenis ir su jais susijusių dokumentų saugojimo, teikimo ir sunaikinimo tvarką;
6.15. nustato loterijos bilietų, loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazių išrašų, pagal kuriuos išmokėti (išduoti) laimėjimai, saugojimo ir sunaikinimo tvarką;
6.16. nustato neišplatintų didžiųjų ir mažųjų loterijos bilietų sunaikinimo tvarką;
6.17. nustato komisijos, dalyvaujančios skaitmeninės ir klasikinės loterijos tiražo metu, narių skaičių ir sudarymo tvarką;
6.18. nustato Priežiūros komisijos veiklos sritis ir paskiria Priežiūros komisijos nariams jas prižiūrėti;
7. Priežiūros komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
7.1. pavesti Priežiūros komisijos nariui atlikti šiame reglamente nenumatytas funkcijas;
7.2. pavesti administracijai atlikti tam tikras Priežiūros komisijos funkcijas ir įgyvendinti dalį Priežiūros komisijai nustatytų teisių;
7.3. gauti informaciją, kurios reikia priežiūros funkcijoms atlikti;
7.4. tikrinti, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi ALĮ ir LĮ, kitų teisės aktų reikalavimų ir lošimo reglamento lošimų organizavimo vietose, taip pat didžiųjų loterijų taisyklių jų organizavimo ir bilietų platinimo vietose;
7.5. tikrinti lošimus organizuojančių bendrovių ir didžiųjų loterijų organizatorių finansinę veiklą;
7.6. reikalauti, kad lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą;
7.7. nustatyti lošimus organizuojančių bendrovių ALĮ nustatyto dydžio minimalios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimams išmokėti, investavimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpyklose tvarką;
7.8. nustatyti lošimo įrenginių ženklinimo tvarką;
7.9. nustatyti reikalavimus lošimų įrenginiams;
7.10. nustatyti lošimų įrenginiams pildomų žurnalų formą ir jų pildymo tvarką;
7.11. nustatyti, kokios rūšies lošimui priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečios rūšies lošimui nustatytų požymių arba atitinka kelių rūšių lošimams nustatytus požymius, taip pat nustatyti, kokios rūšies loterijai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečios rūšies loterijai nustatytų požymių arba atitinka kelių rūšių loterijoms nustatytus požymius;
7.12. nustatyti finansinių ataskaitų, kurias turi teikti lošimus organizuojanti bendrovė, didžiųjų ir mažųjų loterijų organizatoriai, formas ir pildymo tvarką;
7.13. nustatyti Priežiūros komisijos narių ir Priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojų, vykdančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimo priežiūrą ir kontrolę, lošimo kontrolės vykdymo metu tvarką;
7.14. taikyti lošimus organizuojančioms bendrovėms ir didžiųjų loterijų organizatoriams ALĮ, LĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, nustatytas poveikio priemones;
7.15. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 1993, Nr.21-506; 2000, Nr.61-1818) nustatyta tvarka.
III. PRIEŽIŪROS KOMISIJOS STRUKTŪRA
BENDRIEJI STRUKTŪROS IR DARBO ORGANIZAVIMO KLAUSIMAI
8. Priežiūros komisiją nustatyta tvarka sudaro 6 asmenų nuolatinė komisija, kurios nariai yra valstybės pareigūnai.
9. Priežiūros komisijos nariai turi lygias sprendžiamojo balso teises svarstant bei priimant sprendimus visais Priežiūros komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais.
10. Priežiūros komisija dirba pagal jos patvirtintą Priežiūros komisijos darbo reglamentą.
11. Priežiūros komisijos darbą šio reglamento nustatyta tvarka organizuoja Priežiūros komisijos pirmininkas, o kai jo nėra Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas. Jei šie asmenys negali atlikti savo pareigų, Priežiūros komisijos nutarimu pirmininko pareigas laikinai eiti pavedama vienam iš Priežiūros komisijos narių.
12. Priežiūros komisijos funkcijoms vykdyti nustatyta tvarka sudaroma valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracija. Ji nėra juridinis asmuo. Administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas lėšų, patvirtintų darbo užmokesčiui, tvirtina Priežiūros komisijos pirmininkas, suderinęs su Priežiūros komisija. Administraciją sudaro skyriai ir kiti struktūriniai padaliniai (toliau administracijos padaliniai) ir atskiras funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Administracijos padaliniai darbą organizuoja vadovaudamiesi šiuo reglamentu bei Priežiūros komisijos patvirtintais administracijos nuostatais, padalinių vadovai ir kiti valstybės tarnautojai pareigybių aprašymais, parengtais ir patvirtintais pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (Žin., 2002, Nr. 51-1953; 2007, Nr. Nr. 50-1922), darbuotojai pareigybių aprašymais.
PRIEŽIŪROS KOMISIJOS PIRMININKO RINKIMO, JO PAVADUOTOJO IR SEKRETORIAUS SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA
13. Priežiūros komisijos nariai iš savo tarpo išsirenka Priežiūros komisijos pirmininką. Priežiūros komisijos pirmininko rinkimų organizavimo tvarka patvirtinama Priežiūros komisijos posėdyje, bet ne vėliau kaip likus savaitei iki numatomų rinkimų.
14. Priežiūros komisijos pirmininkas renkamas 5 metams, bet ne ilgesniam kaip Priežiūros komisijos nario, išrinkto Priežiūros komisijos pirmininku, kadencijos likusiam laikotarpiui.
15. Priežiūros komisijos pirmininkas renkamas kai:
15.1. ėjęs Priežiūros komisijos pirmininko pareigas Priežiūros komisijos narys atleistas iš Priežiūros komisijos narių;
15.2. ėjęs Priežiūros komisijos pirmininko pareigas Priežiūros komisijos narys atsistatydina iš pirmininko pareigų;
15.3. pasibaigia Priežiūros komisijos pirmininko kadencija;
15.4. ėjęs Priežiūros komisijos pirmininko pareigas Priežiūros komisijos narys atšaukiamas iš pirmininko pareigų Priežiūros komisijos nutarimu.
16. Priežiūros komisijos pirmininko atšaukimo nepasibaigus kadencijai klausimas svarstomas Priežiūros komisijos posėdyje, kai ne mažiau kaip trys Priežiūros komisijos nariai pareiškia nepasitikėjimą juo.
17. Tas pats Priežiūros komisijos narys pirmininku gali būti išrinktas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.
18. Priežiūros komisijos pirmininkas vieną Priežiūros komisijos narį skiria Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotoju ir vieną - Priežiūros komisijos sekretoriumi.
19. Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas ir Priežiūros komisijos sekretorius skiriami:
19.1. išrinkus Priežiūros komisijos pirmininką;
19.2. kai motyvuotu Priežiūros komisijos pirmininko sprendimu Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas ar Priežiūros komisijos sekretorius atleisti iš šių pareigų;
19.3. kai einantys Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojo ar Priežiūros komisijos sekretoriaus pareigas Priežiūros komisijos nariai atsistatydina iš šių pareigų;
19.4. kai einantys Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojo ir Priežiūros komisijos sekretoriaus pareigas Priežiūros komisijos nariai atleisti iš Priežiūros komisijos narių pareigų.
20. Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas ir Priežiūros komisijos sekretorius atleidžiami iš pareigų:
20.1. pasibaigus Priežiūros komisijos pirmininko kadencijai ar atšaukus jį iš pirmininko pareigų Priežiūros komisijos nutarimu;
20.2. jiems atsistatydinus iš šių pareigų;
20.3. juos atleidus iš Priežiūros komisijos nario pareigų;
20.4. Priežiūros komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu juos atleidus iš pareigų.
IV. PRIEŽIŪROS KOMISIJOS NARIŲ, PIRMININKO, PIRMININKO PAVADUOTOJO, SEKRETORIAUS IR ADMINISTRACIJOS FUNKCIJOS BEI TEISĖS
PRIEŽIŪROS KOMISIJOS NARIŲ FUNKCIJOS
21. Kiekvienas Priežiūros komisijos narys be kolegialiai atliekamų ALĮ 28 straipsnyje ir LĮ 24 straipsnyje Priežiūros komisijai nustatytų funkcijų atlieka ir šias funkcijas:
21.1. nagrinėja Priežiūros komisijos posėdžiams teikiamą medžiagą, dalyvauja svarstant visus Priežiūros komisijos kompetencijos klausimus ir priimant su jais susijusius sprendimus (nutarimus);
21.2. atstovauja Priežiūros komisijai pagal savo kompetenciją, laikydamasis bendros Priežiūros komisijos nuomonės;
21.3. vykdo Priežiūros komisijos duotus pavedimus ir atsiskaito Priežiūros komisijai už jų vykdymą;
21.4. prižiūri jam pavestą Priežiūros komisijos veiklos sritį;
21.5. stebi organizuojamus lošimus ir didžiąsias loterijas, teikia Priežiūros komisijai išvadas ir pasiūlymus pastebėtiems trūkumams pašalinti ir problemoms spręsti;
21.6. vykdo kitas įstatymų, kitų teisės aktų, Priežiūros komisijos nuostatų ir šio reglamento jam pavestas funkcijas.
22. Priežiūros komisijos narys, prižiūrėdamas veiklos sritį:
22.1. kaupia ir analizuoja informaciją, stebi ir vertina, kaip administracijos darbuotojai vykdo Priežiūros komisijos nariui priskirtos prižiūrėti veiklos srities funkcijas;
22.2. susipažįsta su prižiūrimos veiklos srities raštais, kuriuos gauna Priežiūros komisija, išsako savo pastabas ir pasiūlymus dėl parengto atsakymo;
22.3. siekia informuoti visuomenę apie aktualius pasikeitimus jo prižiūrimoje veiklos srityje, dalyvauja pokalbiuose ir susitikimuose su žiniasklaidos atstovais;
22.4.stebi, analizuoja ir vertina su jo prižiūrimos veiklos sritimi susijusius pokyčius Lietuvoje ir užsienyje, informuoja apie pasikeitimus kitus Priežiūros komisijos narius ir su jo prižiūrima veiklos sritimi susijusių administracijos skyrių vedėjus;
22.5.dalyvauja susitikimuose, darbo grupėse, seminaruose ir konferencijose, nagrinėjančiose reikšmingus su prižiūrima veiklos sritimi susijusius klausimus;
22.6. dalyvauja rengiant bei svarstant strateginį veiklos planą;
22.7. stebi, kaip su prižiūrimos veiklos sritimi susijęs administracijos skyrius realizuoja Priežiūros komisijos strateginius tikslus, kaip vykdo veiklos planus;
22.8. gali dalyvauti Priežiūros komisijos pirmininko rengiamuose administracijos skyrių vedėjų ar kitokio pobūdžio pasitarimuose;
22.9. siūlo iškilusių prižiūrimos veiklos srities problemų sprendimo būdus, dalyvauja rengiant teisės aktų projektus;
22.10. ne rečiau kaip kartą metuose inicijuoja prižiūrimos veiklos srities klausimo svarstymą Priežiūros komisijos posėdyje;
22.11. užtikrina, kad Priežiūros komisijos metinėje ataskaitoje būtų tinkamai atspindėta informacija, susijusi su jo prižiūrima veiklos sritimi.
23. Priežiūros komisijos nariai, išskyrus Priežiūros komisijos pirmininką, neturi teisės duoti privalomų nurodymų administracijai, išskyrus organizacinius ir darbo pavedimus, kuriuos Priežiūros komisijos narys gali teikti jo vadovaujamos darbo grupės nariams.
PRIEŽIŪROS KOMISIJOS PIRMININKO FUNKCIJOS
24. Priežiūros komisijos pirmininkas, be Priežiūros komisijos nariams numatytų funkcijų:
24.1. inicijuoja įstatymų pataisų rengimą, lošimų ir loterijų vystymosi strategijos kūrimą ir, suderinęs su Priežiūros komisija, tvirtina Priežiūros komisijos strateginius veiklos planus;
24.2. organizuoja Priežiūros komisijos darbą;
24.3. teikia Priežiūros komisijos patvirtintas veiklos ataskaitas Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
24.4. duoda ir paskirsto pavedimus administracijai ir užtikrina, kad jie būtų laiku įvykdyti;
24.5. užtikrina, kad būtų reguliariai šaukiami Priežiūros komisijos posėdžiai ir pasitarimai, tvirtina Priežiūros komisijos posėdžių darbotvarkes ir jiems vadovauja; skiria posėdžių ir pasitarimų sekretorių;
24.6. priima ir atleidžia administracijos darbuotojus, nustato jiems darbo užmokestį, skiria jiems tarnybines ir drausmines nuobaudas;
24.7. suderinęs su Priežiūros komisija tvirtina Priežiūros komisijos programų išlaidų sąmatas;
24.8. suderinęs su Priežiūros komisija tvirtina administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą;
24.9. užtikrina Priežiūros komisijos nutarimų bei pavedimų vykdymą ir kontrolę, teikia Priežiūros komisijai informaciją apie nutarimų vykdymą ne rečiau kaip kartą per ketvirtį;
24.10 atstovauja Priežiūros komisijai valdžios ir valdymo institucijose, įstaigose ir su lošimų ir loterijų verslu susijusiose organizacijose, taip pat užsienyje;
24.11 rūpinasi visuomenės informavimu apie Priežiūros komisijos darbą bei palankios viešosios nuomonės apie ją formavimu;
24.12. užtikrina, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamam Priežiūros komisijos nario funkcijų įgyvendinimui;
24.13. vykdo kitas įstatymų, kitų teisės aktų, Priežiūros komisijos nuostatų ir šio reglamento jam pavestas funkcijas.
25. Priežiūros komisijos pirmininkas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus.
PRIEŽIŪROS KOMISIJOS PIRMININKO PAVADUOTOJO IR SEKRETORIAUS FUNKCIJOS
26. Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas, be Priežiūros komisijos nariams numatytų funkcijų:
26.1. atlieka Priežiūros komisijos pirmininko pareigas, kai Priežiūros komisijos pirmininkas negali atlikti savo pareigų dėl ligos, tarnybinės komandiruotės, atostogų ar kitų priežasčių;
26.2. vykdo Priežiūros komisijos pirmininko pavestas Priežiūros komisijos pirmininko kompetencijai priskirtas funkcijas.
27. Priežiūros komisijos sekretorius, be Priežiūros komisijos nariams numatytų funkcijų:
27.1. sudaro posėdžių ir pasitarimų darbotvarkes, organizuoja Priežiūros komisijos posėdžiuose ir pasitarimuose numatytų svarstyti klausimų savalaikį medžiagos pateikimą Priežiūros komisijos nariams;
27.2. per dvi darbo dienas po posėdžio parengia posėdžio protokolą, pasirašo jį ir pateikia komisijos nariams vizuoti bei posėdžio pirmininkui pasirašyti.
ADMINISTRACIJOS FUNKCIJOS
28. Administracija atlieka šias funkcijas:
28.1. vykdo Priežiūros komisijos nutarimus ir pavedimus bei Priežiūros komisijos pirmininko įsakymus ir pavedimus, vadovaudamasi šiuo reglamentu ir Priežiūros komisijos patvirtintais administracijos nuostatais;
28.2. nagrinėja dokumentus, kurių reikia licencijoms organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas ir leidimams atidaryti lošimo namus (kazino), lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų punktus išduoti bei rengia išvadas ir nutarimų projektus šiais klausimais;
28.3. nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimų;
28.4. rengia lošimų ir loterijų organizavimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
28.5. nagrinėja gautus skundus, paklausimus ir rengia atsakymų į juos projektus;
28.6. tvarko Lietuvos lošimų įrenginių registrą;
28.7. tvarko Priežiūros komisijos buhalterinę apskaitą, sudaro ir nustatyta tvarka teikia finansines ir statistines ataskaitas;
28.8. sudaro Priežiūros komisijos programų išlaidų sąmatų projektus, Administracijos darbuotojų etatų sąrašo ir išlaidų darbo užmokesčiui projektus;
28.9. atlieka personalo administravimo funkcijas, apskaito Priežiūros komisijos narių, administracijos darbuotojų darbo laiką ir viršvalandinį darbą bei darbą švenčių ir poilsio dienomis;
28.10. organizuoja Priežiūros komisijos dokumentų valdymą;
28.11. užtikrina savalaikį pasitarimų ir posėdžių medžiagos pateikimą kiekvienam Priežiūros komisijos nariui šio reglamento nustatyta tvarka;
28.12. informaciją apie visus gaunamus ir siunčiamus dokumentus talpina kompiuterinėje dokumentų ir užduočių valdymo sistemoje, užtikrinant galimybę Priežiūros komisijos nariams susipažinti su visų gaunamų ir siunčiamų raštų tekstais;
28.13. skelbia Priežiūros komisijos interneto puslapyje Priežiūros komisijos informaciją;
28.14. organizuoja užsienio valstybių oficialių asmenų, tarptautinių ir vietinių organizacijų atstovų priėmimus;
28.15. užtikrina tarnybinio transporto, mobiliųjų telefonų ir kito Priežiūros komisijos turto naudojimą nustatyta tvarka;
28.16. atlieka kitas Priežiūros komisijos ir Priežiūros komisijos pirmininko pavestas funkcijas;
28.17. atsiskaito Priežiūros komisijai ir Priežiūros komisijos pirmininkui apie funkcijų, nutarimų, pavedimų bei įsakymų vykdymą.
PRIEŽIŪROS KOMISIJOS NARIO TEISĖS
29. Priežiūros komisijos narys turi teisę:
29.1. inicijuoti Priežiūros komisijos posėdžių bei pasitarimų sušaukimą;
29.2. teikti svarstyti klausimus Priežiūros komisijos posėdyje ir pasitarime;
29.3. inicijuoti lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių tikrinimus;
29.4. nustatyta tvarka tikrinti, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi teisės aktų reikalavimų lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimo vietose bei lošimus ir didžiąsias loterijas organizuojančių bendrovių finansinę veiklą;
29.5. susipažinti ir gauti dokumentus bei informaciją visais Priežiūros komisijos veiklos klausimais;
29.6. susipažinti su administracijos ruošiama bei parengta medžiaga;
29.7 funkcijoms vykdyti tiesiogiai kreiptis ir gauti iš administracijos darbuotojų informaciją bei paaiškinimus Priežiūros komisijos jam pavestos prižiūrėti veiklos srities bei kitais klausimais;
29.8. duoti administracijos darbuotojams pavedimus, suderintus su Priežiūros komisijos pirmininku;
29.9. lankytis lošimų ir loterijų organizavimo vietose stebėjimo tikslais;
29.10. rengti išvadas ir Priežiūros komisijos nutarimų projektus visais Priežiūros komisijos kompetencijai priskirtais klausimais;
29.11. reikalauti administracijos veiklos ir Priežiūros komisijai išlaikyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimo ataskaitų, kai tam pritaria ne mažiau kaip trys Priežiūros komisijos nariai. Ataskaitos pateikiamos ne vėliau, kaip per dvi savaites nuo Priežiūros komisijos sprendimo priėmimo šiuo klausimu;
29.12. bendradarbiauti su kitomis valstybinėmis priežiūros ir kontrolės institucijomis jo prižiūrimos veiklos srities klausimais;
29.13. atstovauti Priežiūros komisijai šio reglamento nustatyta tvarka;
29.14. dalyvauti svarstant prižiūrimos veiklos srities klausimus valstybinėse institucijose, asociacijose ir visuomeninėse organizacijose;
29.15. kelti savo kandidatūrą Priežiūros komisijos pirmininko pareigoms, teikti pasiūlymus dėl Priežiūros komisijos pirmininko atšaukimo šio reglamento nustatyta tvarka;
29.16. teikti informaciją visuomenės informavimo priemonėms, komentuoti savo vardu Priežiūros komisijos kompetencijos klausimus vadovaujantis šio reglamento nustatyta tvarka;
29.17. kreiptis į Priežiūros komisijos pirmininką su pasiūlymais dėl pavedimų, susijusių su Priežiūros komisijos nario prižiūrima veiklos sritimi, administracijai davimo;
30. Priežiūros komisijos nariai neturi teisės lošti lošimo namuose (kazino), bingo, automatų salonuose, dalyvauti lažybose, totalizatoriuose, išskyrus tuos atvejus, kai vykdo lošimo kontrolę Priežiūros komisijos nustatyta tvarka.
PRIEŽIŪROS KOMISIJOS PIRMININKO TEISĖS
31. Priežiūros komisijos pirmininkas, be išvardintų šio reglamento 29, 30 straipsniuose, turi dar šias teises:
31.1. duoti ir paskirstyti pavedimus administracijai;
31.2. priimti ir atleisti administracijos darbuotojus, nustatyti jiems darbo užmokestį, skatinti juos ar skirti jiems tarnybines ir drausmines nuobaudas;
31.3. suderinęs su Priežiūros komisija tvirtinti Priežiūros komisijos programų išlaidų sąmatas;
31.4. suderinęs su Priežiūros komisija tvirtinti Priežiūros komisijos strateginius veiklos planus;
31.5. suderinęs su Priežiūros komisija tvirtinti administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą;
31.6. tvirtinti administracijos padalinių nuostatus bei jų veiklos planus, administracijos darbuotojų pareigybių aprašymus;
31.7. pasirašyti Priežiūros komisijos posėdžių ir pasitarimų protokolus, nutarimus, Priežiūros komisijos pirmininko įsakymus, finansinius dokumentus ir Priežiūros komisijos sprendimo nereikalaujančius dokumentus;
31.8. pavesti Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojui vykdyti Priežiūros komisijos pirmininko kompetencijai priskirtas funkcijas;
31.9. pavesti vienam iš Priežiūros komisijos narių eiti Priežiūros komisijos sekretoriaus pareigas sekretoriui nesant.
ADMINISTRACIJOS TEISĖS
32. Administracija turi teisę atlikti Priežiūros komisijos pavestas funkcijas bei įgyvendinti dalį Priežiūros komisijos teisių šio reglamento nustatyta tvarka.
33. Administracijos darbuotojai, kurie vykdo lošimų organizavimo priežiūrą ir kontrolę, neturi teisės lošti, išskyrus tuos atvejus, kai vykdo lošimo kontrolę Priežiūros komisijos nustatyta tvarka.
IV. PRIEŽIŪROS KOMISIJOS PASITARIMAI
34. Priežiūros komisijos pasitarimą (toliau pasitarimas) kviečia Priežiūros komisijos pirmininkas, o jam nesant Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas arba kitas Priežiūros komisijos įgaliotas komisijos narys, savo iniciatyva arba jei to raštu reikalauja ne mažiau kaip du Priežiūros komisijos nariai.
35. Pasitarimai kviečiami esant reikalui, bet ne rečiau kaip kartą per dvi savaites ir jiems pirmininkauja Priežiūros komisijos pirmininkas. Jei pasitarimo darbotvarkėje nenurodyta kitaip, jie vyksta Priežiūros komisijos patalpose.
36. Prireikus rengiami neeiliniai pasitarimai. Tokiu atveju Priežiūros komisijos pirmininkas informuoja kiekvieną Priežiūros komisijos narį apie pasitarimo laiką, vietą ir svarstytinus klausimus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną, o išimtinais atvejais ir nedelsiant.
37. Pasitarimuose aptariami bei svarstomi klausimai, kurių sprendimo priėmimui nereikia Priežiūros komisijos nutarimo:
37.1. Priežiūros komisijos posėdžių darbotvarkių projektai;
37.2. Priežiūros komisijos darbo organizavimo klausimai (planuojamos artimiausios Priežiūros komisijos narių ir administracijos darbuotojų komandiruotės, gautų teismų sprendimai, iš įvairių institucijų gauti raštai, pavedimai; problemos, su kuriomis susiduria administracijos darbuotojai, ir kiti aktualūs klausimai);
37.3. išvykimo į tarnybines komandiruotes į užsienį klausimai ir komandiruočių ataskaitos;
37.4. Priežiūros komisijos gauti raštai ir atsakymų projektai į juos;
37.5. informacija apie numatomus atlikti tikrinimus ir atliktų tikrinimų rezultatus;
37.6. informacija apie atstovavimą kitose institucijose ir Priežiūros komisijos vardu pateiktos išvados, pastabos bei pasiūlymai;
37.7. informacija apie Priežiūros komisijos skundžiamus teismų sprendimus (prieš apeliacinio skundo pateikimą teismui);
37.8. kiti klausimai.
38. Pasitarimuose svarstytinus klausimus inicijuoja Priežiūros komisijos nariai ir administracijos darbuotojai.
39. Pasitarimų darbotvarkės projektą, nurodant pasitarimo laiką, sudaro Priežiūros komisijos sekretorius ir pateikia jį Priežiūros komisijos pirmininkui tvirtinti. Patvirtintos darbotvarkės kopiją kartu su turima medžiaga ne vėliau kaip prieš dieną iki numatomo pasitarimo Priežiūros komisijos sekretorius arba jo pavedimu posėdžiuose ir pasitarimuose sekretoriaujantis administracijos darbuotojas pateikia Priežiūros komisijos nariams. Administracija užtikrina, kad pasitarimų medžiaga kiekvienam Priežiūros komisijos nariui būtų išsiųsta ir elektroniniu paštu.
40. Pasitarimai protokoluojami. Pasitarimus protokoluoja komisijos posėdžio sekretorius. Protokole nurodoma pasitarimo data, dalyvių vardai, pavardės, svarstomi klausimai, priimti sprendimai.
41. Pasitarimų sprendimai ir pavedimai priimami tik pasitarimuose dalyvavusių visų Priežiūros komisijos narių bendru sutarimu. Priežiūros komisijos nariams nesutarus, klausimas svarstomas Priežiūros komisijos posėdyje.
42. Pasitarimų protokolus pasirašo pasitarimo pirmininkas, Priežiūros komisijos sekretorius bei posėdžiuose ir pasitarimuose sekretoriaujantis administracijos darbuotojas.
43. Pasitarimų protokolai saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.
V. PRIEŽIŪROS KOMISIJOS POSĖDŽIAI
44. Priežiūros komisija sprendimus visais jos kompetencijos klausimais priima Priežiūros komisijos posėdžiuose (toliau posėdžiuose).
45. Posėdžiuose svarstoma:
45.1. Priežiūros komisijos pirmininko rinkimai;
45.2. šio reglamento papildymo ar keitimo klausimai;
45.2. klausimai, susiję su Priežiūros komisijos tikslų įgyvendinimu ir Priežiūros komisijai pavestų funkcijų vykdymu, su ALĮ, LĮ bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimą, vykdymo priežiūra ir kontrole;
45.3. Priežiūros komisijos strateginiai ir administracijos pusmečių veiklos planai;
45.4. Priežiūros komisijos programų išlaidų sąmatos;
45.5. Priežiūros komisijos veiklos sritys ir jų pasiskirstymas tarp Priežiūros komisijos narių;
45.6. Priežiūros komisijos metų veiklos ataskaita;
45.7. Administracijos nuostatai;
45.8. Administracijos struktūra ir pareigybių sąrašas;
45.9. Administracijos pusmečių veiklos ataskaitos. Administracijos II pusmečio veiklos ataskaita paprastai svarstoma prieš Priežiūros komisijos metų veiklos ataskaitos svarstymą;
45.10. lošimų ir loterijų organizavimo tikrinimo aktai;
45.11. darbo grupių sudarymas teisės aktų projektams rengti, patikrinimams ir kitiems darbams atlikti;
45.13. klausimai, kuriems reikalinga oficiali Priežiūros komisijos pozicija;
45.14. Priežiūros komisijos ir administracijos darbo organizavimas;
45.15. Priežiūros komisijos pirmininko pateikiama ketvirčių informacija apie komisijos priimtų nutarimų ir sprendimų vykdymą;
45.16. kiti Priežiūros komisijos kompetencijai priskirti klausimai.
POSĖDŽIŲ DARBOTVARKĖS
46. Klausimus į posėdį gali teikti Priežiūros komisijos nariai, administracijos padalinių vadovai arba atskiras funkcijas vykdantys administracijos darbuotojai.
47. Pagal svarstyti pateiktą medžiagą Priežiūros komisijos sekretorius sudaro posėdžio darbotvarkės projektą ir pateikia jį Priežiūros komisijos pirmininkui tvirtinti.
48. Patvirtintos posėdžio darbotvarkės kopiją Priežiūros komisijos sekretorius arba jo pavedimu posėdžiuose ir pasitarimuose sekretoriaujantis administracijos darbuotojas kartu su posėdžio medžiaga ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki numatyto posėdžio datos pateikia kiekvienam Priežiūros komisijos nariui. Administracija užtikrina, kad posėdžių medžiaga kiekvienam Priežiūros komisijos nariui būtų išsiųsta ir elektroniniu paštu.
49. Posėdžio darbotvarkė gali būti tikslinama posėdžio metu, atsižvelgus į Priežiūros komisijos narių arba administracijos padalinių vadovų siūlymus.
50. Visi dokumentų, susijusių su į posėdžio darbotvarkę įtrauktais klausimais, originalai iki sprendimo priėmimo saugomi pas Priežiūros komisijos sekretorių. Priežiūros komisijos sekretorius užtikrina, kad kiekvienas Priežiūros komisijos narys iki posėdžio turėtų galimybę susipažinti su aukščiau minėtų dokumentų originalais.
POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMAS IR PRIIMAMŲ SPRENDIMŲ PROCEDŪROS
51. Posėdžius kviečia ir jiems pirmininkauja Priežiūros komisijos pirmininkas, o jam nesant ar nusišalinus Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas arba kitas Priežiūros komisijos įgaliotas komisijos narys.
52. Posėdžiai kviečiami esant reikalui, bet ne rečiau kaip kartą per dvi savaites. Jei posėdžio darbotvarkėje nenurodyta kitaip, posėdžiai vyksta Priežiūros komisijos patalpose.
53. Prireikus rengiami neeiliniai posėdžiai. Tokiu atveju Priežiūros komisijos pirmininkas informuoja kiekvieną Priežiūros komisijos narį apie tikslų posėdžio laiką, vietą ir svarstytinus klausimus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną, o išimtinais atvejais ir nedelsiant.
54. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Priežiūros komisijos nariai (įskaitant posėdžio pirmininką).
55. Posėdžio darbotvarkės klausimai svarstomi patvirtintos darbotvarkės nustatyta eilės tvarka, jei posėdžio pirmininko ar Priežiūros komisijos nario siūlymu Priežiūros komisija nenusprendžia kitaip.
56. Posėdžio darbotvarkės klausimo svarstymas pradedamas nuo klausimą pristatančio asmens pranešimo, kuris turi būti tikslus, glaustas, tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu. Šio pristatymo metu išdėstoma klausimo esmė, pateikiama motyvuota pranešėjo nuomonė apie sprendimo projektą.
57. Priežiūros komisijos nariai turi teisę išdėstyti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu ir užduoti klausimus pranešėjui.
58. Administracijos darbuotojai ar kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys savo nuomonę gali pareikšti tik posėdžio pirmininkui leidus.
59. Posėdžio pirmininkas turi teisę įspėti kalbėtoją ar nutraukti jo pasisakymą, jeigu kalbant nukrypstama nuo reikalo esmės.
60. Posėdžio pirmininkas gali įspėti posėdyje dalyvaujančius administracijos darbuotojus ir pakviestus į posėdį asmenis arba paprašyti juos išeiti iš posėdžio salės, jeigu jie nesilaiko šio reglamento nuostatų arba kitaip trukdo posėdžio darbui.
61. Balsuojant posėdžio salėje gali būti tik Priežiūros komisijos nariai ir posėdžio sekretorius. Priežiūros komisijai leidus balsuojant posėdžio salėje gali būti administracijos darbuotojai ar kiti asmenys.
62. Jei į posėdį būtina iškviesti suinteresuotus asmenis, Priežiūros komisijos sekretorius užtikrina, jog šie asmenys būtų informuoti apie posėdžio laiką ir vietą.
63. Posėdžio sprendimai priimami vardiniu Priežiūros komisijos narių balsavimu. Priežiūros komisijos narys, negalintis atvykti į posėdį, nuomonę apie sprendžiamą klausimą, su kuriuo yra susipažinęs, gali pareikšti raštu.
64. Priežiūros komisijos nariai turi lygias sprendžiamojo balso teises. Kiekvienas Priežiūros komisijos narys turi vieną balsą. Jeigu narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Posėdžio pirmininkas neturi teisės susilaikyti, išskyrus atvejį, kai jis nusišalina nuo balsavimo šio reglamento 67 punkte nustatyta tvarka.
65. Priežiūros komisijos narys gali teikti siūlymą atidėti klausimo svarstymą, teikti siūlymus dėl pateikto sprendimo projekto arba teikti naują sprendimo projektą. Jei posėdžio metu svarstyti pateiktas sprendimo projektas yra iš esmės papildomas ar keičiamas, jo galutinę redakciją pateikia klausimą svarstyti teikęs asmuo arba asmuo, pateikęs kitą sprendimo projektą. Priežiūros komisijos nariai dėl pateiktų siūlymų posėdyje balsuoja tokia tvarka: pirmiausia dėl pasiūlymo atidėti klausimo svarstymą. Jei priimamas sprendimas nepritarti šiam siūlymui, tada balsuoja dėl iš esmės papildyto ar keičiamo ir naujai redaguoto arba pateikto naujos redakcijos sprendimo projekto, o jei ir tuo atveju priimamas sprendimas nepritarti siūlymui balsuojama dėl posėdžiui pateikto sprendimo projekto.
66. Sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 1/2 posėdyje dalyvavusių Priežiūros komisijos narių.
67. Priežiūros komisijos nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Apie galimą interesų konfliktą Priežiūros komisijos narys privalo raštu informuoti posėdžio pirmininką, kai galimas interesų konfliktas paaiškėja prieš sprendimo svarstymo ar priėmimo procedūrą, arba informuoti posėdžio pirmininką žodžiu, kai galimas interesų konfliktas paaiškėja sprendimo svarstymo ar priėmimo procedūros metu, arba raštu informuoti Priežiūros komisijos pirmininką (jei jo nėra jo pareigas einantį asmenį), kai galimas interesų konfliktas paaiškėja prieš sprendimo rengimo procedūrą. Kai galimas interesų konfliktas paaiškėja sprendimo rengimo procedūros metu, žodžiu informuoti asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo procedūroje ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje bei sprendimo svarstyme ir priėmime.
68. Priežiūros komisijos narių balsai svarstomu klausimu paprastai nustatomi posėdžio pirmininkui paklausus: Ar yra prieštaraujančiųjų? Jeigu prieštaraujančiųjų nėra, posėdžio pirmininkas paskelbia: Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Jei sprendimas priimtas bendru sutarimu, protokole nurodoma, jog sprendimas priimtas vienbalsiai.
69. Jei nepavyksta priimti sprendimo bendru sutarimu, posėdžio pirmininkas informuoja, jog bus balsuojama dėl sprendimo priėmimo. Priežiūros komisijos nariai balsuoja rankos pakėlimu, posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Šiuo atveju balsus skaičiuoja ir balsavimo rezultatus skelbia posėdžio pirmininkas. Jeigu suskaičiuojama balsų dauguma, posėdžio pirmininkas paskelbia: Priimta, jeigu daugumos nėra Nepriimta.
70. Jeigu Priežiūros komisijos narys nesutinka su sprendimu ir balsuoja prieš, tai jis nėra laikomas atsakingu už šį Priežiūros komisijos sprendimą. Jei Priežiūros komisijos narys nedalyvavo Priežiūros komisijos posėdyje, jis nėra atsakingas už tame posėdyje priimtus sprendimus tik tuo atveju, kai per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtus sprendimus, įteikė Priežiūros komisijos pirmininkui rašytinį pareiškimą dėl nesutikimo su priimtais sprendimais. Šie pareiškimai su Priežiūros komisijos pirmininko rezoliucija pridedami prie posėdžio protokolo.
71. Jeigu posėdžiui pateikto klausimo svarstymas atidedamas, posėdžio protokole turi būti nurodyta klausimo svarstymo atidėjimo priežastis, taip pat veiksmai, kurių privalo imtis klausimą rengęs atsakingas asmuo, kad tuo klausimu būtų galima priimti sprendimą.
72. Esant reikalui, Priežiūros komisija priima sprendimą dėl posėdžio eigos fiksavimo garsą ar vaizdą įrašančiomis priemonėmis. Tokiu atveju posėdžio pirmininkas užtikrina, kad posėdžio sekretorius fiksuotų posėdžio eigą garsą ar vaizdą įrašančiomis priemonėmis.
73. Posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokole nurodoma:
73.1. posėdžio laikas ir vieta;
73.2. posėdyje dalyvaujančių Priežiūros komisijos narių ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės ir pareigos;
73.3. svarstomi klausimai, pranešėjai, jų pranešimų esmė;
73.4. pasisakiusieji svarstomu klausimu bei pasisakymo esmė;
73.5. balsavimo rezultatai;
73.6. priimti sprendimai.
74. Posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po posėdžio parašo posėdžio protokolą ir jį pasirašo. Paruoštą protokolą pasirašo Priežiūros komisijos sekretorius .Posėdžio pirmininkas protokolą pasirašo, kai jį be pastabų arba su pridedamomis pastabomis per dvi darbo dienas po protokolo pateikimo jiems vizuoja posėdyje dalyvavę kiti Priežiūros komisijos nariai. Priežiūros komisijos nariai, kurie dėl pateisinamų priežasčių (atostogos, komandiruotė, liga ir pan.) negali vizuoti protokolo nurodytais terminais, atlieka tai vėliau, sugrįžę į darbą. Tokiu atveju posėdžio pirmininkas protokolą pasirašo be šių narių vizų.
75. Priežiūros komisijos nariams, posėdį protokoluojančiam bei posėdyje dalyvavusiems administracijos darbuotojams draudžiama paviešinti per posėdį išsakytas nuomones (tame tarpe posėdžio garso ir vaizdo įrašus) ir informaciją apie konkretaus Priežiūros komisijos nario balsavimą.
POSĖDYJE PRIIMTO SPRENDIMO ĮFORMINIMAS
76. Posėdžio sprendimai įforminami nutarimais. Nutarimu gali būti neįformintas svarstomas klausimas tik tuo atveju, kai medžiaga tik informacinė ir nereikia Priežiūros komisijos sprendimo.
77. Priežiūros komisijos nutarimus pasirašo posėdžio pirmininkas per 2 darbo dienas nuo jų priėmimo posėdyje. Posėdžio pirmininkas negali atsisakyti pasirašyti posėdyje priimto nutarimo net ir tuo atveju, jeigu jis posėdyje balsavo prieš šį nutarimą.
78. Priežiūros komisijos nutarimai registruojami tą pačią dieną, kai juos pasirašo posėdžio pirmininkas.
PRIEŽIŪROS KOMISIJOS NUTARIMŲ FORMOS
79. Tais atvejais, kai priimami, keičiami ar pripažįstami negaliojančiais teisės aktai, Priežiūros komisijos posėdyje priimami sprendimai įforminami nutarimais (norminiais teisės aktais), kurių forma turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 41-991), Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923), Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169),Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2003, Nr. 27-1089).
80. Kiti posėdyje priimami sprendimai įforminami nutarimais (individualiais teisės aktais), kuriuose turi būti : svarstyto klausimo pavadinimas; svarstymo data; svarstymo pagrindas; svarstytu klausimu nustatytų aplinkybių išdėstymas; svarstytą pusę atstovaujančių asmenų paaiškinimų esmė; motyvuotas nustatytų aplinkybių įvertinimas bei teisinis kvalifikavimas; priimtas sprendimas; jo apskundimo terminas ir tvarka.
V. PAVEDIMAI, JŲ VYKDYMAS IR VYKDYMO KONTROLĖ
81. Pavedimai gali būti duodami Priežiūros komisijos nutarimais, Priežiūros komisijos pirmininko įsakymais ar rezoliucijomis, administracijos direktoriaus ar administracijos padalinių vadovų rezoliucijomis, kitokia rašytine ar žodine forma.
82. Pavedimus duoti turi teisę:
82.1. Priežiūros komisija Priežiūros komisijos nariams ir administracijos darbuotojams;
82.2. Priežiūros komisijos pirmininkas ir administracijos direktorius administracijos padalinių vadovams ir administracijos darbuotojams.
82.3. Administracijos padalinių vadovai pavaldiems administracijos darbuotojams;
83. Administracijos padalinio vadovas, kuriam pateikiamas pavedimas, nurodo konkretų jo vykdytoją arba pavedimą vykdo pats.
84. Pavedimai gali būti duodami keliems vykdytojams. Jeigu pavedimas buvo duotas raštu keliems vykdytojams, administracijos Bendrųjų reikalų skyrius padaro tiek rašto kopijų, kiek yra vykdytojų, ir įteikia jas kiekvienam vykdytojui. Jei pavedimas duotas keliems vykdytojams, atsakingas už jį vykdytojas (jis pavedime nurodomas pirmas) privalo organizuoti šio pavedimo vykdymą. Už pavedimo įvykdymą nustatytu laiku yra atsakingi pirmasis vykdytojas ir kiti vykdytojai.
85. Pavedimų vykdymą organizuoja ir kontroliuoja Priežiūros komisijos pirmininkas, administracijos direktorius ir atitinkamų administracijos padalinių vadovai.
86. Pavedimų vykdymo terminus kontroliuoja administracijos Bendrųjų reikalų skyrius ir atitinkamo administracijos padalinio vadovas.
87. Administracijos Bendrųjų reikalų skyrius apie kontroliuojamų pavedimų vykdymo terminus elektroniniu paštu primena vykdytojams likus 3 darbo dienoms iki termino pabaigos.
88. Jeigu pavedime įvykdymo terminas nenurodytas, pavedimas turi būti įvykdytas per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos.
89. Pavedimų dėl kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų Priežiūros komisijai pateiktų derinti teisės aktų projektų įvykdymo terminai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatytais terminais.
90. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko pavedimai ar Ministrui Pirmininkui pavedus Vyriausybės kanclerio pavedimai (išskyrus pavedimus parengti atitinkamą teisės akto projektą) turi būti įvykdomi per 10 darbo dienų nuo jų gavimo Priežiūros komisijoje, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas. Pavedimai parengti atitinkamo teisės akto projektą turi būti įvykdyti per 3 mėnesius nuo jų gavimo, jeigu pavedime, įstatyme ar kitame teisės akte, kurio pagrindu duodamas pavedimas, nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.
91. Jeigu įvykdyti pavedimo per nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių negalima, apie tai turi būti informuojamas pavedimą davęs asmuo, ir šis gali pratęsti pavedimo vykdymo terminą tiek, kiek leidžia teisės aktai. Prašymai pratęsti pavedimų įvykdymo terminą turi būti pateikiami ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki įvykdymo termino pabaigos. Tais atvejais, kai pavedimo terminas trumpesnis nei 3 darbo dienos ne vėliau kaip priešpaskutinę įvykdymo termino dieną.
92. Pavedimo vykdymas kontroliuojamas tol, kol jis įvykdomas. Laikoma, kad pavedimas įvykdytas, jeigu išspręsti visi jame pateikti klausimai arba į juos atsakyta iš esmės. Jei pavedimas įvykdomas netinkamai, visa medžiaga grąžinama rengėjams tobulinti teisės aktų bei šio reglamento nustatyta tvarka pratęsus įvykdymo terminus.
VI. ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS
ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS IR TEIKIMAS DERINTI
93. Priežiūros komisijoje rengiami įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Priežiūros komisijos nutarimų (norminių teisės aktų) bei kitų teisės aktų projektai (toliau teisės aktų projektai).
94. Priežiūros komisijos rengiami teisės aktų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, Dokumentų rengimo taisykles, kitus teisės aktus, taip pat Valstybinės kalbos įstatymą.
95. Pasiūlymus dėl teisės aktų projektų rengimo bei galiojančių teisės aktų tobulinimo Priežiūros komisijai teikia Priežiūros komisijos nariai, administracijos direktorius, administracijos padalinių vadovai ar atskiras funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai.
96. Teisės aktų projektus pagal kompetenciją rengia Priežiūros komisijos paskirti Priežiūros komisijos nariai ar administracijos padaliniai, arba Priežiūros komisijos sudarytos darbo grupės.
97. Asmenys, rengiantys teisės akto projektą, yra atsakingi už tai, kad teisės akto projektas būtų parengtas profesionaliai, atitiktų galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
98. Parengtas teisės akto projektas turi būti vizuotas projektą rengusio Priežiūros komisijos nario ar administracijos darbuotojo ir jo tiesioginio vadovo.
99. Darbo grupės parengtas teisės akto projektas turi būti vizuotas projektą rengusios darbo grupės vadovo.
100. Parengti teisės aktų projektai rengėjų turi būti suderinti nustatyta eilės tvarka su:
100.1. administracijos padaliniais ar atskiras funkcijas vykdančiais administracijos darbuotojais, su kurių kompetencija teisės aktų projektai yra tiesiogiai susiję;
100.2. administracijos Bendrųjų reikalų skyriumi;
100.3. administracijos Teisės ir personalo skyriumi;
100.4. administracijos direktoriumi;
100.5. atitinkamą Priežiūros komisijos veiklos sritį prižiūrinčiu komisijos nariu.
101. Asmuo, kuriam pateiktas vizuoti teisės akto projektas, dėl pateikto derinti teisės akto projekto savo išvadą ar pastabas ir siūlymus raštu pateikia per 5 darbo dienas nuo teisės akto projekto gavimo dienos, jeigu nenurodyta kitaip. Jeigu parengtas teisės akto projektas derinti buvo teikiamas elektroniniu paštu, išvados ar pastabos ir siūlymai pateikiami per 5 darbo dienas elektroniniu paštu.
102. Jeigu asmuo, kuriam pateiktas vizuoti teisės akto projektas, pastabų ir siūlymų neturi, teisės akto projekto derinimo faktas patvirtinamas viza, kurią sudaro asmens, kuriam pateiktas vizuoti teisės akto projektas, parašas, pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė, data. Jeigu asmuo, kuriam pateiktas vizuoti teisės akto projektas, turi pastabų, jis privalo prie vizos nurodyti su pastaba, o savo pastabas bei siūlymus išdėstyti atskirame rašte.
103. Jeigu dėl pateikto teisės akto projekto pateikiama pastabų, į kurias rengėjai neatsižvelgia, iškilusiems prieštaravimams pašalinti Priežiūros komisijos pirmininkas kviečia Priežiūros komisijos ir administracijos pasitarimą.
104. Jeigu dėl pateikto teisės akto projekto pateikiama pastabų, į kurias rengėjai neatsižvelgia, tai teisės akto projekto rengėjai prie teikiamo teisės akto projekto Priežiūros komisijai pateikia derinimo pažymą, kurioje išdėsto savo argumentus dėl teisės akto projekto pateiktų pastabų.
105. Visi teisės aktų projektai svarstomi Priežiūros komisijos posėdžiuose.
106. Teisės akto projekto rengėjas, gavęs iš Priežiūros komisijos teisės akto projektą su pastabomis, pataiso jį atsižvelgdamas į pateiktas pastabas ir teikia vizuoti nustatyta tvarka.
107. Lietuvos Respublikos įstatymų, Seimo nutarimų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų projektai rengiami ir Finansų ministerijai teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu ir Finansų ministerijos darbo reglamentu.
108. Parengti teisės aktų projektai suinteresuotoms institucijoms teikiami derinti ir derinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
KITŲ INSTITUCIJŲ PATEIKTŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ DERINIMAS
109. Priežiūros komisija Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia pastabas ir siūlymus dėl jai pateiktų derinti kitų valstybės institucijų ar įstaigų parengtų teisės aktų projektų.
110. Pateiktus Priežiūros komisijai vizuoti kitų valstybės institucijų ar įstaigų teisės aktų projektus Priežiūros komisijos pirmininkas vizuoja tik po to, kai dėl šių teisės aktų projektų rengę išvadas administracijos padaliniai juos patikrina ir vizuoja šių teisės aktų projektų kopijas bei jiems pritaria Priežiūros komisija. Jeigu dėl pateikto teisės akto projekto Priežiūros komisija turi pastabų ir siūlymų, tai Priežiūros komisijos pirmininkas pateiktą projektą vizuoja su pastaba, kuri pridedama prie vizuoto teisės akto projekto.
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ TEIKIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI
111. Teisės aktų projektai Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
112. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų svarbesnių ir kitų aktualių norminių teisės aktų projektai skelbiami interneto tinkle Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 Dėl įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų skelbimo Interneto tinkle (Žin., 1999, Nr. 15-389) nustatyta tvarka. Informacija apie teisės aktų projektus, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 nustatyta tvarka nėra skelbiami interneto tinkle, gali būti teikiama, suderinus ją su Priežiūros komisijos pirmininku.
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ IR PRIEŽIŪROS KOMISIJOS NUTARIMŲ SKELBIMAS PRIEŽIŪROS KOMISIJOS INTERNETO SVETAINĖJE BEI PRIEŽIŪROS KOMISIJOS NUTARIMŲ SKELBIMAS VALSTYBĖS ŽINIOSE
113. Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka suderinti aktualiausi norminių teisės aktų projektai ne vėliau kaip projektų įtraukimo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę dieną skelbiami Priežiūros komisijos interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 Dėl įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų skelbimo Interneto tinkle nustatyta tvarka. Informacija apie teisės aktų projektus, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 nustatyta tvarka nėra skelbiami Priežiūros komisijos interneto svetainėje, gali būti skelbiami Priežiūros komisijos interneto svetainėje, suderinus ją su Priežiūros komisija. Šalia kiekvieno skelbiamo teisės akto projekto nurodoma atsakingo už teisės akto projektą rengusio administracijos darbuotojo vardas ir pavardė, telefonas ir elektroninio pašto adresas. Teisės aktų projektų rengėjai teisės aktų projektų tekstus, taip pat atsakingų už teisės aktų projektus asmenų vardus ir pavardes, telefonus ir elektroninio pašto adresus elektroniniu paštu privalo pateikti administracijos Teisės ir personalo skyriui, kuris organizuoja teisės aktų projektų paskelbimą Priežiūros komisijos interneto svetainėje.
114. Priežiūros komisijos nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, skelbiami Priežiūros komisijos interneto svetainėje ir Valstybės žiniose ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena. Šie Priežiūros komisijos nutarimai, oficialiai pateikti skelbti Valstybės žiniose, redakcijai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 918 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų teisės aktų pateikimo oficialiai skelbti Valstybės žiniose ir skelbimo interneto tinklalapiuose tvarkos (Žin., 1999, Nr. 71-2236; 2003, Nr. 28-1144), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) nustatyta tvarka.
115. Priežiūros komisijos nutarimai, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, Valstybės žiniose ir Priežiūros komisijos interneto svetainėje neskelbiami.
116. Kai Priežiūros komisijos nutarimai turi būti paskelbti Valstybės žiniose arba Valstybės žinių priede Informaciniai pranešimai, rengėjas privalo tai nurodyti Priežiūros komisijos nutarimo paskirstymo (išsiuntimo) rodyklėje, o administracijos Bendrųjų reikalų skyriui per 3 darbo dienas pateikti lydraštį Valstybės žinioms, pasirašytą Priežiūros komisijos pirmininko, bei kompiuterinę laikmeną su Priežiūros komisijos nutarimo tekstu arba persiųsti Priežiūros komisijos nutarimo tekstą elektroniniu paštu. Administracijos Bendrųjų reikalų skyrius Priežiūros komisijos nutarimus Valstybės žinių redakcijai pateikia elektroniniu paštu ir faksu.
117. Priežiūros komisijos nutarimai Valstybės žinių redakcijai pateikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasirašymo.
VII. UŽSIENIO VALSTYBIŲ OFICIALIŲ ASMENŲ, TARPTAUTINIŲ INSTITUCIJŲ IR ORGANIZACIJŲ ATSTOVŲ PRIĖMIMAS
118. Užsienio valstybių bei tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovų priėmimo programos ir sąmatos tvirtinamos Priežiūros komisijos nutarimu.
119. Užsienio valstybių oficialių asmenų, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovų susitikimus su Priežiūros komisijos pirmininku ir nariais organizuoja administracija, jeigu Priežiūros komisija nenustato kitaip.
120. Už priėmimą atsakingi asmenys sudaro svečių priėmimui reikalingų lėšų sąmatą, rengia medžiagą susitikimams, išnagrinėja darbotvarkę ir atitinkamą medžiagą, taip pat sprendžia kitus, su priėmimu susijusius, organizacinius klausimus.
121. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki susitikimo darbotvarkė ir kita su susitikimu susijusi medžiaga pateikiama Priežiūros komisijos nariams, jeigu Priežiūros komisija nenustato kitaip.
122. Apie numatomus Priežiūros komisijos pirmininko, narių bei administracijos darbuotojų susitikimus su užsienio valstybių oficialiais asmenimis, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovais informuojama Priežiūros komisija. Apie įvykusį susitikimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuojama Priežiūros komisija.
VIII. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS PAGAL VISUOMENĖS PAKLAUSIMUS
123. Visuomenės informavimą apie Priežiūros komisijos veiklą ir palankios viešosios nuomonės apie Priežiūros komisiją formavimą organizuoja Priežiūros komisijos pirmininkas.
124. Priežiūros komisijos pirmininkas ar jo pavedimu administracijos darbuotojas teikia Priežiūros komisijoje suderintą informaciją visuomenės informavimo priemonėms ir visuomenei, komentuodamas su Priežiūros komisijos kompetencija susijusius klausimus, informuodamas apie Priežiūros komisijos narių ar administracijos darbuotojų vizitus, susitikimus, pasitarimus, svarbiausiuosius sprendimus, pasirašytus dokumentus, kitus su Priežiūros komisijos veikla susijusius klausimus, taip pat rengia visuomenės informavimo priemonėms pranešimus aktualiais klausimais. Priežiūros komisijos pirmininko paskirtas administracijos darbuotojas apibendrina su Priežiūros komisijos veikla susijusią informaciją spaudoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse ir teikia ją Priežiūros komisijos pirmininkui, nariams ir kitiems administracijos darbuotojams.
125. Išplatinti pranešimai ir kita informacija visuomenės informavimo priemonėms ir visuomenei privalo atspindėti oficialią Priežiūros komisijos poziciją.
126. Informacija pagal visuomenės paklausimus teikiama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IX. ASMENŲ PRAŠYMŲ, SKUNDŲ IR PRANEŠIMŲ NAGRINĖJIMAS
127. Asmenų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779). Asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytą administracinę procedūrą. Nagrinėjant asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja kiti ALĮ, LĮ ir kiti įstatymai bei jų pagrindu priimti kiti teisės aktai.
X. TARNYBINĖS KOMANDIRUOTĖS
128. Priežiūros komisijos narių, administracijos darbuotojų išvykimas į tarnybines komandiruotes organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 74-2555) nustatyta tvarka.
129. Priežiūros komisijos narių bei administracijos darbuotojų išvykimo į tarnybines komandiruotes į užsienį klausimus sprendžia Priežiūros komisija, o Lietuvos Respublikos teritorijoje - Priežiūros komisijos pirmininkas.
130. Priežiūros komisijos narių, administracijos darbuotojų siuntimas į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikoje įforminamas Priežiūros komisijos pirmininko įsakymu.
131. Priežiūros komisijos nariai bei administracijos darbuotojai, grįžę iš tarnybinių komandiruočių užsienyje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas atsiskaito raštu už pavedimo arba užduoties atlikimą Priežiūros komisijai. Administracijos darbuotojai, grįžę iš tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas atsiskaito raštu už pavedimo arba užduoties atlikimą Priežiūros komisijos pirmininkui, administracijos direktoriui, o Priežiūros komisijai pareikalavus - ir Priežiūros komisijai.
132. Asmenys, grįžę iš tarnybinės komandiruotės, per 3 darbo dienas Priežiūros komisijos vyriausiajam finansininkui arba buhalteriui privalo pateikti dokumentus apie komandiruotės metu patirtas faktines išlaidas.
133. Vykimą į užsienį organizuoja administracija, jei įsakyme dėl vykimo į tarnybinę komandiruotę nenurodyta kitaip.
XI. ATOSTOGŲ SUTEIKIMAS
134. Priežiūros komisijos nariams, administracijos darbuotojams Priežiūros komisijos vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos atostogos.
XII. SKATINIMAS
135. Priežiūros komisijos valstybės tarnautojai skatinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu.
136. Priežiūros komisijos nariai ir Priežiūros komisijos administracijos darbuotojai skatinami darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
XIII. ATSAKOMYBĖ
137. Priežiūros komisijos pirmininkas atsako už Priežiūros komisijos kaip institucijos darbą ir veiklos rezultatus.
138. Priežiūros komisijos narys atsako už:
138.1. Priežiūros komisijos vardu priimtus nutarimus teisės aktų nustatyta tvarka;
138.2. jam priskirtų funkcijų vykdymą;
138.3. Priežiūros komisijos nutarimu patvirtinto konkretaus pavedimo vykdymą;
139. Administracijos darbuotojai už tarnybinius nusižengimus gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn, o už Priežiūros komisijai padarytą materialinę žalą materialinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
140. Priežiūros komisijos narys už šio reglamento nesilaikymą, darbo drausmės, viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo, pareigūno etikos ir kitus pažeidimus svarstomas Priežiūros komisijos posėdyje.
141. Nustačius, kad Priežiūros komisijos narys padarė vieną iš šio reglamento 140 punkte išvardintų pažeidimų, Priežiūros komisijos posėdyje sudaroma darbo grupė iš Priežiūros komisijos narių arba pavedama vienam Priežiūros komisijos nariui patikrinti nustatytus faktus, surinkti ir apibendrinti medžiagą ir pateikti Priežiūros komisijos posėdžiui.
142. Įstatymų nustatytais atvejais Priežiūros komisijos nariai, administracijos darbuotojai gali būti traukiami baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
XIV. REIKALŲ PERDAVIMAS
143. Atleidžiami iš pareigų Priežiūros komisijos nariai privalo perduoti reikalus (nebaigtus vykdyti dokumentus, nebaigtus spręsti klausimus, turimas bylas), taip pat informacinę ir norminę medžiagą, knygas, įgytas už Priežiūros komisijos lėšas, antspaudus ir spaudus, kitą turtą, už kurį Priežiūros komisijos narys materialiai atsakingas, Priežiūros komisijos paskirtam administracijos darbuotojui.
144. Administracijos darbuotojų reikalų perdavimo tvarka nustatoma administracijos nuostatuose.
XV. ANTSPAUDO NAUDOJIMAS
145. Priežiūros komisija turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.
146. Priežiūros komisijos antspaudą saugo ir už jo naudojimą atsako Priežiūros komisijos pirmininkas. Priežiūros komisijos pirmininkas saugoti Priežiūros komisijos antspaudą gali įgalioti Priežiūros komisijos pirmininko pavaduotoją, Priežiūros komisijos narį, administracijos darbuotoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako antspaudą saugoti įgaliotas asmuo.
147. Priežiūros komisijos antspaudas naudojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
XVI. TARNYBINIO TRANSPORTO IR MOBILIŲJŲ TELEFONŲ NAUDOJIMAS
148. Tarnybinis transportas naudojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose (Žin., 1998, Nr. 103-2838; 2003, Nr. 121-5486, 2007, Nr. 15-554) nustatyta tvarka.
149. Tarnybiniai mobilieji telefonai naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 331 Dėl tarnybinių mobiliųjų telefonų (Žin., 2002, Nr. 26-941) nustatyta tvarka.
XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
150. Šis reglamentas gali būti keičiamas ar papildomas, Priežiūros komisijos posėdyje dalyvaujant visiems įgaliojimus turintiems Priežiūros komisijos nariams.
_________________________________________
atgal  į viršų  titulinis 
|
versija spausdinti