Važiuojame į lentpjūvę rinktis lentų

LentpjūvėSugalvojome, kad kai kuriuos baldus darysimės patys, taigi, teko patraukti į ten, kur yra medienos, ta vieta yra lentpjūvė Vilniuje. Jeigu dar iš pradžių turėjome viltį pirmiausia nueiti į mišką, susirasti kokį palūžusį medį ir jį parsitempti namo, tai dabar tokios mintys iškart dingo. Na kur jau. Tikrai nieko panašaus nebus, kadangi tai nelegalu, miške mediena šlapia, ir šiaip toks planas tikrai per sudėtingas. Taigi, nusprendėme, kad viską ir darysime būtent taip – važiuosime į lentpjūvę ir ten išsirinksime. Be to, medieną jau iškart turėsime Vilniuje, nereikės paskui bastytis.

Rinkomės lentą

Kadangi lentpjūvė Vilniuje tikrai nėra tokia vieta, į kurią dažnai savo noru atvažiuoji, į kurią apskritai dažnai atvažiuotum, tai tenka ir pirmą kartą ten patekus labai įdėmiai apsižvalgyti. Iš tiesų, viskas nauja, neįprasta. Pilna to nuostabaus medienos kvapo, kurį mes gerai žinome iš senų laikų, kai tėvai parsiveždavo kokią nors mediena kvepiančią kėdę.

Juokinga, kad mus nuvedė prie didžiulės lentų stirtos, ir pasakė – rinkitės. Štai mes prie lentų krūvos, ir viena iš tų lentų virs baldu mūsų namuose. Kai perki kokį daiktą, tau jį tiesiog paduodi, arba rinktis ten nėra ko, nes visi jie būna fabrikiniai, vienodi. O čia buvo ir tokia keista emocija, kad štai mes esame prie lentų krūvos, ir nežinome, kuri iš tų lentų bus jau toji, ta išrinktoji, kuri virs lentyna. Kai atvažiuoji pas veisėjus pirkti šuniuko, tuomet tau taip pat liepia rinktis iš visos vados. Ir tu renkiesi, prisiskaitęs patarimų, kaip rinktis, kad gerą išsirinktum. O kai gauni stovėti prie lentų krūvos, imi svarstyti, ar tai tas pats, kaip viena vada lentų, ir kaip išsirinkti tą tinkamiausią.

Darbai prasidėjo

Visgi, mums pavyko pasiimti vieną lentą, kuri neturėjo luobelės, buvo tiesi ir labai ilga. Tada jau buvo galima ją nešti į garažą ir pradėti daryti lentyną. Pirmiausiai lentą teko gerai nuobliuoti, nulyginti, kad ji būtų visiškai tiesi. Nors ir buvo ji padaryta iš grynos lentos, tačiau vis tiek reikėjo atlikti keletą padailinimų, kad ta medienos tekstūra dar labiau matytųsi. Tai padarius, buvo sukalta, supjauta lentyna. Tada reikėjo medį nulakuoti, padengti dažais. Tai būtina, norint, kad mediena ilgiau išliktų tinkama vartojimui, kad nereikėtų skųstis, jog lentynos bėgant laikui pajuodavo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *