Per gimtadienius ar tiesiog norint draugams kartu pasilinksminti, populiaru daros boulingas Vilniuje. Tačiau tie, kas dar nėra buvę tokiame žaidime, kartais jaučiasi nejaukiai, bijo, kad pasirodys nemokšomis. Vilniuje yra ne vienasboulingo klubas, tad galima išbandyti net skirtingus takelius. O kokių savybių reikia, norint, kad pavyktų boulingasVilniuje? Susipažinkime su sėkminga boulingo žaidėjo charakteristika.
Fizinis pasirengimas
Nors boulingas Vilniuje gali atrodyti kaip labai nerimtas ir lengvas sportas, kuriame nereikia nei bėgti ilgiausių atstumų, nei daryti kažkokių kitokių labai didelių darbų, tačiau visgi šiek tiek fizinio pasirengimo, žaidžiant boulingą, reikia. Jums reikės turėti išvystytus rankų raumenis, nes paimti kamuolį yra gana sunku. Reikia tiesiog stengtis jo nepaleisti ne vietoje, nes jeigu jis nukris jums ant kojos, tai gali ir kojų pirštus sulaužyti. Todėl pasistenkite turėti tokį fizinį pasirengimą, kad nenukristumėte vien paėmę kamuolį. Taip pat jį reikės šiek tiek įsiūbuoti ir paleisti takeliu, tam irgi reikės šiek tiek pajudinti ranką ir mokėti atsistoti taisyklinga pozicija. Normalus sveikas ir jaunas žmogus, vyras ar moteris, paprastai yra fiziškai pajėgus atlikti šiuos visus veiksmus. Svarbu pirmą kartą imant kamuolį nepanikuoti, stengtis jį teisingai laikyti ir neužsimesti ant kojos.
Labai dažnai susiduriu su požiūriu, kad tai, jog mes verčiame dokumentus, yra, liaudiškai sakant, „chaltūra“. Kad labai lengva juos versti, nes viskas visada eina pagal tą patį šabloną. Ir jie nesupranta, kodėl tas pats ženklų skaičius, kai jis yra dokumente, yra brangesnis už kokio nors laisvo teksto vertimą. Iš tiesų, ta situacija turbūt tokia dėl to, kad jie nesuvokia atsakomybės ir kruopštumo. Kai tu verti visą tekstą, tai laisvai galvoji apie jo turinį ir jį nori perteikti, pritaikant savo žinias ir stiliaus pojūtį, naudojant kalbą kaip kūrybingą priemonę. O tada, kai verčiame dokumentus, vyksta jau kitoks darbas. Tada tai, ką iš tiesų darai, tai be galo atsakingai kaip detektyvas ieškai toje šalyje esančio termino atitikmens. Ir toli gražu taip nėra, kad būtų visada tie patys standartai ir kažkokie šablonai. Visą laiką tenka ieškoti kažkokių terminų ir aiškintis, ką jie tiksliai reiškia, ir kaip jie tiksliai rašomi toje teisinėje sistemoje. Ar įsivaizduojate, kas būtų, jeigu suklysčiau kokį nors esminį terminą? Gal žmogui tas dokumentas nebegaliotų, nors būtų labai svarbus. Taip pat reikia ir kruopščiai perrašinėti skaičius, jeigu tai toks dokumentas kaip koks nors atestatas. Klientas negalvoja, kad tam reikia darbo taip pat, jis tik mato, kiek žodžių išversta.
Kad ir kaip mes galvotume, jog vestuvių fotografijoms labai svarbu dekoracijos, įdomi režisūra, patyrę 
Visi galime įsivaizduoti, kad naujas žemės dirbimo ciklas prasideda pavasarį. Tuo metu važiuojant tarp miestų matome, kaip nauji traktoriai aria dirvas, o jiems iš paskos skrenda pulkai gandrų, lesančių ką tik į paviršių išverstus sliekus ir kitokias skanias žemės dovanas. Taigi, normalus ūkininkas šiais laikais turi bent vieną traktorių, skirtą arimui. Važinėti su traktoriumi netgi gali būti mažo berniuko svajonė. Juk traktorius toks lėtas, charakteringas ir stiprus, su juo važiuoji ir dirbi vienu metu. Kaip anksčiau atrodė žemės įdirbimas? Ne veltui Donelaitis taip aprašė pavasarį, kaip linksmą ir itin darbingą metą. Iš tiesų, juk kaip sunku dirbti žemę tada, kai tai darai paprastomispriemonėmis. Senais laikais žemės dirbimas buvo tikrai sukus ir daug jėgų reikalaujantis darbas, taigi, nereikia nustebti, kad ir dabar mes vis dar vengiame patys kasti kokią lysvę su šake ir kastuvu. O juk yra žmonių, kurie ne ūkininkai, bet tiesiog prie savo nedidelio namelio nori pasidaryti lysvę ridikėlių, salotų ir agurkų. Tada tenka visą dieną su kastuvu kasti tą mažą ruoželį žemės. Taip, kaip dirbdavo žmonės seniau. Ne be reikalo didžioji dalis visuomenės dirbdavo žemės ūkyje, tais laikais, kai techniką pakeisdavo žmogiškoji jėga. Aišku, padėdavo ir arkliai, mulai, žemės ūkyje vietoje traktorių įdarbinami gyvūnai.
Pirmiausiai apsilankėme Kalnciemu kvartale, kuris savotiškai priminė Vilniaus Žvėryną. Čia jau nebereikėjo važinėti mikroautobusu, nes keliavome tiesiog pėsti, o tai daryti buvo iš tiesų labai smagu. Geras oras buvo pagrindinė kelionės sąlyga, pagrindinė ir visiškai nenuspėjama, nes kaip tu suplanuosi orus. Taigi, nuostabioji Ryga mus sužavėjo savo jaukumu ir madingumu.